Mokslo darbai
Birutė OBELENIENĖ, Andrius NARBEKOVAS. Iššūkis moteriškumui: „imago Dei“ ar visuomenės sukonstruota idėja // Soter : religijos mokslo žurnalas.
Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas. ISSN 1392-7450, 2019, T. 72 (100), p. 7-24. doi:10.7220/2335-8785.72(100).1.
Pastaraisiais dešimtmečiais ryškėja didžiulė takoskyra moteriškumo temoje. Vienoje pusėje – gender ideologija, agresyviai ir veržliai siekianti įtvirtinti socialinės ir biologinės lyties sampratas ir ištrinti bet kokius moteriškumo raiškos ir sklaidos pėdsakus, kitoje pusėje – krikščioniškosios antropologijos sekėjų nedrąsūs mėginimai atskleisti žmogaus lytiškumą kaip visą asmenį apimančią realybę, apginti moteriškumą ir vyriškumą kaip žmogaus buvimo būdą. Tarp gender ideologijos ir krikščioniškosios antropologijos glūdi toli gražu ne „kultūriniai skirtumai“. „Kultūrinių karų“ ir „kultūrinių skirtumų“ terminai viešojoje erdvėje yra vartojami kaip labiau „politiškai korektiški“. Tačiau skirtumai yra pasaulėžiūriniai, kuriuos šiame straipsnyje siekiama atskleisti žmogaus prigimties, žmogaus orumo, lytiškumo, meilės ir santuokos aspektais
Birutė OBELENIENĖ Raktiniai žodžiai pagarbaus santykio tarp vyro ir moters atkūrimo link // LOGOS. Vilnius : Visuomeninė organizacija „LOGOS”. ISSN 0868-7692, 2019, T. 101, p. 192-198.
Straipsnyje keliama problema, jog šiandien įsigalinti „gender“ ideologijos skelbiama „socialinės lyties“ samprata konstruoja belytišką funkcinį santykį ir iškreipia natūraliai pagarbius vyro ir moters santykius. „Gender“ ideologija pasitelkia kalbą kaip pagrindinį įrankį naujai realybei konstruoti. Šis įrankis atskiria žodį kaip simbolį nuo jo turinio ir / arba sukuria kontroversinius žodžių junginius, tokius kaip „saugus seksas“, „reprodukcinė sveikata“. Siekiant atkurti pagarbų santykį tarp vyro ir moters, ypač kalbant su jaunąja karta, žodžiai „lytis ar lytys“ turėtų būti keičiami į „vyras ir moteris“, „vyrai ir moterys“, „lyčių lygybė“ – į „skirtingų lyčių asmenų lygiavertiškumą“ ar „vyro ir moters lygias teises“. Pagarbaus santykio tarp moters ir vyro pagrindas yra kitos lyties asmens orumo pripažinimas. Vyras ir moteris yra vienodai orūs, tačiau turintys skirtingus pašaukimus, kylančius iš jų antropologinės prigimties. Todėl pagarbių santykių tarp vyro ir moters atkūrimas negali būti atsietas nuo moteriškumo ir vyriškumo turinio bei jaunimo ugdymo kaip būsimų motinų ir tėčių.
Birutė OBELENIENĖ, Andrius NARBEKOVAS . Human dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life // Strengthening families / editors J. Stala, J. Garmaz. Kraków : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Papieskiego Jana Pawła II, 2016. ISBN 9788374385633, p. 97-108. doi:10.15633/9788374385640.07.
Gintautas VAITOŠKA. Laimingojo laukinio būklės ilgesys ir naivioji seksologija kaip jaunuomenės tvirkinimo filosofinis pagrindas//Soter Nr. 21 (49), 2007, p. 97-105
Naivioji seksologija nesuvokia paprastos tiesos, kad seksualinis instinktas, be pozityvios, kuriančios galios, turi ir negatyvią, griaunančią dimensiją, kylančią iš noro pasinaudoti kitu žmogumi savo malonumui. Tokį seksualumo reiškimąsi neretai lydi net agresija. Panašu, jog stebėtinas seksualinio švietimo ideologų negebėjimas skaičiuoti iki dviejų yra nulemtas senos kaip žmonija „ano laiko” nostalgijos. Nuskurdus gilesnės gyvenimo prasmės suvokimui, gyvenimo myriop – neišvengiamos žmogiškosios būties duotybės – keliamas nerimas yra „išreaguojamas” vis primityvesnėmis formomis. Visas straipsnis (pdf)
Stasė USTILAITĖ, Vida JUŠKELIENĖ, Algirdas PETRONIS. Paauglių lytinės elgsenos ir psichoemocinės būsenos sąsaja//Soter Nr. 21(49), 2007, p. 85-97
Straipsnyje pateikiami 11-12 klasių mokinių lytinių santykių paplitimo rodikliai psichoemocinės būsenos subjektyvaus vertinimo ir rizikingos elgsenos kontekste. Tyrimas atliktas pagal anoniminės anketinės apklausos metodą, apklausti tūkstantis trisdešimt penki 16-19 metų amžiaus mokiniai (385 vaikinai ir 650 merginų). Visas straipsnis (pdf)
Kęstutis PUKELIS. Trojos arklys, vardu lytinis švietimas, arba liga mirčiai//Soter Nr. 21(49), 2007, p. 63-79
Straipsnyje analizuojami lytinio švietimo ir lytinio ugdymo fenomenai remiantis filosofiniu bei pedagoginiu diskursu, atskleidžiami šių fenomenų prigimtiniai skirtumai bei tikslai jaunosios kartos ugdymo atžvilgiu. Akcentuojama, kad ugdymo procese labai svarbu išlaikyti teisingą lytinio ugdymo ir lytinio švietimo santykį: prieš teikiant specialias lytinio švietimo žinias ugdomojo subjekto valia jau turi būti išugdyta tiek, kad ji būtų pajėgi valdyti lytinio švietimo metu perteikiamų specifinių žinių sudirgintą vaizduotę. Visas straipsnis (pdf)
Andrius NARBEKOVAS. Drovumas – prigimtinis veiksnys, saugantis nuo tapimo priemone kitam//Soter Nr. 21(49), 2007, p. 21-31
Straipsnyje nagrinėjamas drovumo reiškinys ir jo reikšmė žmogaus lytiškumo deramam įtraukimui į asmens gyvenimą. Kadangi asmuo yra toks gėris, su kuriuo nesiderina vartojimas, asmuo negali būti vertinamas kaip vartojimo objektas ir šia prasme kaip priemonė pasiekti tikslą. Žmogus, esantis kūniška lytinė būtybė, dėl savo prigimtinio orumo yra pakviestas į deramą santykį su kitais asmenimis – meilę. Straipsnyje remiamasi krikščioniškos antropologijos samprata, teigiančia, kad žmogus yra kūno ir dvasinės sielos vienovė. Atkreipiamas dėmesys į sekso nuasmeninimo bei jo pateikimo kaip „meilės” pakaitalo įtaką vartotojiškai lytiškumo sampratai. Išryškinamas drovumo vaidmuo, lytinį potraukį pakeliant į tikros meilės lygmenį. Drovumas ateina į pagalbą skaistumo dorybei, kurios neįmanoma suprasti atsietai nuo meilės dorybės. Visas straipsnis (pdf)
Birutė OBELENIENĖ, Kęstutis PUKELIS, Gintautas VAITOŠKA. Lytinio susivaldymo svarba ir jo vaidmuo asmens emocinei brandai//Sveikatos mokslaiNr. 2(49), 2007, p. 746-757
Ankstyvas paauglių lytinis gyvenimas sukelia daug neigiamų medicininių, socialinių, kultūrinių padarinių ir,kaip patvirtina istoriniai šaltiniai, iškreipia visuomenės formaciją. Įvairiose paauglių rizikingos lytinės elgsenos prevencinėse programose dažniausiai kalbama tik apie tris šios elgsenos sunkias pasekmes: paauglių nėštumą, lytiškai plintančias ligas ir AIDS/ŽIV. Tačiau žymiausi psichoanalitikai ir raidos specialistai tvirtina, jog ankstyvi lytiniai ryšiai iškreipia jausminį, emocinį paauglių brendimą, sudaro prielaidas psichiniam ir dvasiniam nebrandumui, kuris pasireiškia baime prisiimti atsakomybę ir sukuria tam tikrą vartotojiškumu grįstą tarpasmeninio bendravimo kultūrą. Visas straipsnis (pdf)
Agnė ŠIRINSKIENĖ. Skirtingų etikos teorijų apraiškos ŽIV prevencijos programose//Soter Nr. 21(49), 2007, p. 153-163
Straipsnio tikslas – skirtingų etikos teorijų apraiškų, pasitaikančių ŽIV prevencijos programose, analizė. Išskirtinis dėmesys skiriamas biologistinės mąstysenos, liberalizmo ir pliuralizmo bei utilitarizmo ir proporcionalizmo apraiškoms ŽIV prevencijoje, nurodant šių teorijų sukeliamus prieštaravimus bei iš to kylančias problemas, kurios apsunkina sėkmingą ŽIV prevencijos vykdymą bei net Bažnyčios įsitraukimą į prevencinę veiklą. Visas straipsnis (pdf)
Žydrūnas KULPYS, Andrius NARBEKOVAS. Vedybinė kūno prasmė//SoterNr. 22 (50), 2007, p. 25-41
Straipsnyje analizuojama žmogaus kūno esminė prasmė, kuri įvardijama kaip vedybinė. Tai žmogaus galia išreikšti meilę ir sudaryti autentiškus meilės ryšius su kitu asmeniu. Šią galia žmogui suteikė pats Dievas. Straipsnyje atskleidžiama, kad žmogaus galia mylėti yra jo galia tapti dovana kitam. Tapimas meilės dovana kitam yra Dievo duotas pašaukimas kiekvienam žmogui, nes pats Dievas yra mylintis ir dovanojantis save. Mes esame pašaukti siekti savo panašumo į Dievą pilnatvės, kuri pasiekiama atskleidžiant kūno vedybinę prasmę, tai yra sekant Dievo meilės ir savęs dovanojimo pavyzdžiu. Visas straipsnis (pdf)
Birutė OBELENIENĖ, Andrius NARBEKOVAS. Moteriškosios tapatybės ir lyčių santykių modelio paieškos šiuolaikinėje visuomenėje//SOTER Nr. 21(49), 2007, p. 43-63
Du veiksniai turi lemiamos įtakos šiandieniniam lyčių vaidmenų perkonstravimui: kintantis darbo įrankių pobūdis ir moterų emancipacija, kuriai būdinga tendencija atmesti tradicines moteriškąsias veiklos sritis kaip bloguosius stereotipus. Tačiau reikėtų griežtai skirti vidinį moters nusiteikimą vienai ar kitai veiklai nuo išorinių, dirbtinai su(si)kurtų ar primestų nuostatų, atsirandančių visuomenėje įsitvirtinus vienam iš lyčių asimetrinių santykių modeliui. Lyčių lygybė, lygios galimybės ir lyčių lygiavertiškumas yra visiškai netapatūs dalykai ir jų suniveliavimas gali paradoksaliai iškreipti žmogaus būties sampratą. Įsigalinti tendencija atmesti ir lyčių skirtingumus ir jų nulemtus vaidmenis pagrįsta feministinės kritikos teorijomis, teigiančiomis, jog tik tokiu būdu galima pasiekti visišką lyčių lygybę. Visas straipsnis (pdf)
Birutė OBELENIENĖ, Kęstutis PUKELIS. Lytinis švietimas Lietuvoje ir pasaulinė reprodukcinė ideologija//Soter Nr. 13(41), 2004.
Straipsnyje nagrinėjamos pasaulinės reprodukcinės ideologijos bruožai ir jos įtaka asmens pasaulėžiūros ugdymui. Remiantis dokumentų analize, pateikti pasaulins reprodukcinės ideologijos skleidimosi Lietuvoje pavyzdžiai. Visas straipsnis (pdf)