Ne. NŠP nėra ritmo kalendorinis metodas. NŠP metodai yra pagrįsti nuolatiniu vaisingumo požymių stebėjimu moters mėnesiniame cikle ir šių stebėjimų interpretacija. Ritmo kalendorinis metodas – pagrįstas ne nuolatiniu stebėjimu, bet išankstiniu vaisingo periodo apskaičiavimu. Kadangi nei moters lytinių organų veikla, nei moters menstruacinis ciklas nėra autonomiški, bet priklauso nuo moters smegenyse esančių liaukų veiklos, ovuliacijos laiką ir vaisingos fazės ribas apskaičiuoti iš anksto galima tik labai apytikriai. Kiekvienos moters menstruacinis ciklas yra labai individualus, netgi tos pačios moters kiekvienas ciklas yra skirtingas, nes labai daug faktorių veikia moters gyvenimą ir jos reakciją į juos. Vaizdžiai tariant, planuoti šeimą naudojant ritmo metodą tai tas pats „kaip burti iš kavos tirščių”.
Tai ne tas pats. Natūralus šeimos planavimas yra universalus, tinka sutuoktinių visais gyvenimo atvejais, t.y. tiek siekiant susilaukti vaikų, tiek nėštumo atidėjimui, tiek siekiant daugiau nebepastoti. NŠP nederinami su jokia kontraceptine priemone. Jei sutuoktiniai siekia atidėti nėštumą arba daugiau nebepastoti, jie, nustatę vaisingos fazės ribas moters menstruaciniame cikle, visu vaisingos fazės laikotarpiu atsisako lytinių santykių. Vaisingumo pažinimu pagrįstas šeimos planavimas yra naudojamas išimtinai nėštumo vengimui, t.y.nustačiusi vaisingos fazės ribas moters menstruaciniame cikle, pora vaisingos fazės laikotarpiu naudoja barjerinę kontracepciją.
Ne. NŠP tinka visoms moterims, nepriklausomai nuo jų ciklo ilgio trukmės ir reguliarumo, kadangi NŠP metodai pagrįsti nuolatiniu stebėjimu ir nėra apskaičiuojami iš anksto. Tačiau kiekvieną moteris turi pasirinkti jai labiausiai tinkantį metodą
Ne. NŠP nėra nei natūrali, nei jokia kita kontracepcija.
Visų pirma: NŠP nėra kontracepcija, nors gali būti vartojami ir pastojimo vengimo tikslais, nes kontracepcija (lotynų k. kontra + ceptio – prieš pastojimą) yra nukreipta prieš pastojimą, o natūralūs šeimos planavimo metodai priešingai: sutuoktiniai, jei siekia atidėti nėštumą ar visai nebepastoti ir tam naudoja vieną iš NŠP metodų, išreiškia meilę vienas kitam santuokinio lytinio akto pagalba nevaisingų fazių metu, t.y. kai dar nėra ką apvaisinti (kiaušialąstė dar nesubrendusi) ar jau nėra ką apvaisinti (po ovuliacijos kiaušialąstė sunykusi).
Antra, NŠP vartotojai prisitaiko prie vaisingumo svyravimų moters ciklo metu, o kontraceptiniai metodai vienaip ar kitaip sutrikdo vaisingumą, kartais net negrįžtamai.
Trečia, NŠP yra universalus, t.y. tinka tiek pastojimo vengimui, tiek nėštumo siekimui, o kontracepcija tik vengimui.
Ketvirta, taikant NŠP būtinas sutuoktinių bendras sutarimas, todėl šie metodai pagrįstai gali vadintis šeimos planavimu, nes sprendimus priima abu sutuoktiniai. Vartojant didesnę dalį kontracepcijos metodų, ypač geriamas hormonines piliules, pleistrus, ar IUD, moteris gali vienašališkai nuspręsti ją vartoti. Ir šiandien labai dažnai reprodukcinių teisų šalininkai skatina tai daryti.
Penkta , NŠP neturi pašalinio poveikio sveikatai, ko negalima pasakyti apie didžiają dalį aukščiau išvardintų kontracepcijos metodų. Maža to, NŠP praktikuojanti moteris stebėdama savo kūno ženklus anksti pastebi sveikatos sutrikimus, turi galimybę neleisti įsisenėti ligoms. Teigiamai įvertinamas ir tas faktas, kad NŠP nereikalauja medicininių procedūrų, didelių finansinių sąnaudų. Visiškai neteisinga nuostata, kad NŠP tinka tik aukštesnį išsilavinimą turintiems žmonėms.
Ne, tai nieko bendra neturi su NŠP.