Natūralaus šeimos planavimo efektyvumas

Šeimos planavimo metodų efektyvumo  nustatymo būdai

Natūralus šeimos planavimas yra saugus, tausojantis poros sveikatą sveikatą ir yra veiksmingas tiek siekiant atidėti nėštumą, tiek siekiant pastoti. Dažnai įrodinėjama kad NŠP yra neveiksmingas siekiant atidėti nėštumą, priešpastatant  metodo patikimumą moters sveikatai,   sutuoktinių santarvei  ir šeimos tvarumui. Paprastai metodo veiksmingumas vertinamas pagal visišką pastojimų nebuvimą (100 proc.) atmetus netikėtų nėštumų dažnį. Netikėti nėštumai – tai nėštumų skaičius, tenkantis 100 porų, naudojančių metodą vienerius metus. Veiksmingumui nustatyti taikomos kelios metodikos. Pirmoji ir iki šiol labiausiai paplitusi – Pearlo indeksas. Ją 1930 m. sukūrė Raimondas Pearlas. Pearlo indeksas dažnai naudojamas specialioje literatūroje kontracepcijos metodų patikimumui išreikšti. Dabar veiksmingomis vadinamos priemonės, kurių Pearlo indeksas ne didesnis už 1. Skaičiuojant Pearlo indeksą naudojamos formulės:

perlo-indeksas

1200 – tai 100 moterų stebėtų ciklų skaičius per metus.

perlo-indeksas-2

Kitu atveju netikėtų nėštumų skaičius dalijamas iš ciklų skaičiaus ir dauginamas iš 1300 (vidutinis mėnesinių ciklas 28 d.; iš viso 13 mėnesinių ciklų per metus)

 

Lyginant Pearlo indeksus nustatomas skirtingų šeimos planavimo metodų veiksmingumas. Mažesnis Pearlo indeksas reiškia mažesnę neplanuoto nėštumo tikimybę.

Paprastai tyrimuose pateikiamos dvi Pearlo indekso reikšmės:

  • praktinis (angl. actual use) Pearlo indeksas skaičiuojamas įvertinus visus nėštumus tiriamojoje grupėje ir bendrą mėnesių arba ciklų skaičių;
  • metodo (angl. perfect use or method) Pearlo indeksas skaičiuojamas tik atskirai tiriamųjų grupei, kuri, tyrėjų duomenimis, laikėsi metodo taisyklių.

NŠP metodų efektyvumas siekiant atidėti nėštumą

Gana dažnai tenka išgirsti, kad NŠP metodai yra nepatikimi ir jų taikymas ribotas. Naujausi moksliniai tyrimai paneigia šį mitą. Vokietijos Heidelbergo universiteto mokslininkai pirmą kartą atliko ilgalaikį, didelės apimties tyrimą “ Vaisingumo pažinimu pagrįstų metodų patikimumo vengiant nėštumo sąsaja su poros seksualiniu elgesiu vaisingu periodu: perpektyvinis longitudinis tyrimas“. Tyrime dalyvavo 900 moterų, stebėti 17 638 ciklai Visos moterys buvo apmokytos simptoterminio metodo taisyklių ir galėjo nuolatos susisiekti su NŠP mokytoju. Taip užtikrinta, kad metodas bus interpretuojamas teisingai ir tyrimo duomenys nebus iškreipti. Nustatyta, jog teisingai simptoterminį NŠP metodą taikančių tiriamųjų grupėje Pearlo indeksas buvo 0,4. Kaip teigiama tyrimo išvadose, „simptoterminio metodo patikimumas siekiant atidėti nėštumą prilygsta moderniems kontracepcijos metodams, tokiems kaip geriamieji kontraceptikai, o pats simptoterminis metodas yra veiksminga ir priimtina šeimos planavimo priemonė“

Pagrindinės priežastys, kodėl tiriant gaunamas mažesnis veiksmingumas nei tikimasi, tai :

Mokytojo (instruktoriaus) klaidos. Mokymo proceso metu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija.

Metodo vartotojo klaidos. Neįsisavintos taisyklės, neatsakingai registruojami vaisingumo požymiai, ar nesilaikoma metodo taisyklių. Pavyzdžiui, tiriamieji atpažįsta vaisingą ciklo fazę, bet turi lytinių santykių (nors žino, jog tuo metu jų reikėtų atsisakyti). Skirtingų autorių atlikti tyrimai patvirtina, jog metodo patikimumas dažniausiai mažėja dėl šios priežasties.