Bioetikos mokslinis metodas

Norėdami spręsti problemas, iškylančias dėl spartaus biotechnologijų vystymosi ir esamų sunkumų sveikatos apsaugos srityje bei teisinių įtampų, pirmiausiai turime atsakyti į klausimą koks yra žmogaus orumas ir vertingumas, kokie yra žmogaus tikslai, tam kad išvengtume žmogaus panaudojimo. Bioetikos išeities tašku turi tapti tiesos apie neprilygstamą žmogaus gyvybės vertę, apie asmens transcendentališkumą, asmens fizinį, psichologinį ir dvasinį integralumą, apie teisingą asmens ir visuomenės tarpusavio santykį, apie santuokinę meilę. Šios vertybės turi tapti orientyru tiems, kurie trokšta išspręsti problemas, kaip tik kylančias dėl neapdairaus technologijų taikymo ir ekologinės sistemos eksploatavimo.

Akivaizdu, kad mokslas ir įvairios technologijos yra didelis gėris ir daug pasitarnavo žmonijai, tačiau jie nėra aukščiausias žmogaus gėris, todėl vardan mokslo ir technologijų pats žmogus neturi atsidurti pavojuje. Jei mokslinis tyrimas yra susijęs su žmogumi, absoliuti mokslo autonomija būtų absurdiška. Todėl mokslas negali būti atsiejamas nuo moralės, nes priešingu atveju jis tampa pavojingas.

Ieškant tinkamo bioetikos kaip mokslo metodo, remiantis minėtu personalizmo principu, aiškėja, kad bioetikos metodas negali būti indukcinis (kada elgesio normos suformuluojamos, remiantis tik biologiniais ir sociologiniais faktais) arba dedukcinis metodas (kada iš principų betarpiškai išvedama elgesio norma). Todėl Elio Sgreccia ir Victor Tambone pasiūlė metodą, kurį pavadino “trikampiu” ir kuris yra trijų tarpusavyje susijusių koordinačių analizė. “Trikampio” taškas A yra biomedicininių faktų mokslinis pateikimas (biologija). Taškas B yra filosofinio pobūdžio ir apima analizuojamo reiškinio antropologinę svarbą, būtent analizuojama kokią tai įtaką turės žmogaus gyvybei, jo integralumui ir orumui (antropologija). Iš šios analizės bus galima nustatyti kokias vertybes reikia saugoti ir ginti, kokios normos bus pagrindu veikti ir kaip tai paveiks veikiančius asmenis kaip atskirus individus ir socialine prasme. Elgesio principai ir normos turi išplaukti iš centro, kuris yra pats asmuo kaip vertybė ir to asmens gėriai (gyvybė, sveikata, asmeninė atsakomybė). Trečiasis taškas C yra susijęs su sprendimų pateisinimu, atsižvelgiant į įvairias teorijas ir sroves (etika). Antropologija tampa kriterijumi to, kas techniškai bei moksliškai įmanoma ir to, kas etiškai leidžiama.1