Bioetikos samprata

Terminą bioetika 1970 m. pirmą kartą pavartojo JAV onkologas Van Rensselaeras Potteris. Sukurdamas šį terminą, autorius pabrėžė, kad bioetika turi tapti nauja disciplina, sujungiančia biologijos žinias su žmogaus vertybių sistema. Iš čia ir kilo sudurtinis terminas, kurio bio dalis atspindi gyvybės mokslų žinias, o etika – žmogaus vertybių sistemos pažinimą. Šių dviejų mokslų bendrabūvį Potteris laikė prielaida žmonijos ir apskritai gyvybės išlikimui Žemėje. Todėl bioetiką jis pavadino išgyvenimo ir išlikimo mokslu. Bioetika, pagal Potterį, negali susikoncentruoti tik į žmogų, bet privalo apimti ir visą biosferą, būtent žmogaus mokslinį įsikišimą į gyvybę kaip tokią. Dėl to bioetika yra platesnė sąvoka už tradicinę medicininę etiką. Ji nagrinėja ne tik pacientų priežiūros moralės problemas, bet ir moralės klausimus, susijusius su gyvybės mokslų ir technologijų vystymusi.1

Siaurąja prasme bioetika gali būti apibrėžiama kaip nagrinėjimas etinių problemų, iškylančių produkuojant, naudojant, biotechnologijų pagalba modifikuojant mikroorganizmus, augalus ir gyvūnus žemės ūkyje, farmacijos pramonėje ar maisto gamyboje. Biotechnologijos čia suprantamos kaip technologijos, kurios naudoja gyvus organizmus produktų gamybai ar modifikavimui, augalų ir gyvūnų savybių pagerinimui, pritaiko mikroorganizmus specifiniams ž,pnių poreikiams patenkinti. Biotechnologijos naudojamos vaistų ir vakcinų gamyboje, maisto pramonėje, jos pritaiko mikroorganizmus toksinių atliekų naikinimui, pagerina produktyvumą žemės ūkyje. Taigi, bioetika siaurąja prasme gali būti suprantama kaip biotechnologijų etika, tačiau plačiąja prasme – kaip gyvybės mokslų etika, talpinanti savyje medicininę etiką.2

Warrenas Reichas, vyriausias Bioetikos Enciklopedijos ( Encyclopedia of Bioethics) redaktorius, naujausiame 1995 m. leidime pateikia tokį bioetikos apibrėžimą: sistemiškas gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros moralinių aspektų – iš jų moralės vizijos, sprendimų, elgesio, krypties ir kita – nagrinėjimas, taikant įvairias etikos metodologijas tarpdisciplininėje aplinkoje.3