Bioetika kaip disciplina

Olandų kilmės gydytojas akušeris Andre Hellegersas bioetiką padarė akademine disciplina. Patogumo dėlei dėl specifinių problemų nagrinėjimo bioetika yra skirstoma į:

  1. Bendrąją bioetiką, kuri remdamasi etiniais pagrindais, nagrinėja medicininės etikos principus ir rašytinius bioetikos šaltinius, tokius kaip tarptautinė teisė, profesinė etika, įstatymdavystė. Praktiškai ji yra susijusi su moralės filosofija.
  2. Specialiąją bioetiką, kuri analizuoja pagrindines problemas medicinoje ir biologijoje, įskaitant genų inžineriją, abortus, eutanaziją, organų ir audinių donorystę, eksperimentus su žmonėmis ir daugelį kitų problemų, kurios sudaro sistematinę bioetiką. Šių problemų sprendimas turi remtis bendrosios bioetikos išvadomis, kuriose atsispindi pagrįsti etiniai samprotavimai.
  3. Klinikinę bioetiką arba sprendimų bioetiką, kuri analizuoja konkrečius atvejus gydytojo klinikinėje praktikoje, kada svarbu surasti tokius sprendimo būdus, kad nebūtų pažeidžiamos vertybės ( pavyzdžiui, žmogaus gyvybė). Kadangi atskirais atvejais sprendimus nulemia tam tikrų principų ir kriterijų pasirinkimas, iš esmės negalima atskirti klinikinę bioetiką nuo bendrosios bioetikos. Nors visada konkrečiu atveju iškyla daug specifinių aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti apsisprendžiant, tačiau svarbu nenuklysti į situacinę etiką, kuri pateisina bet kokį sprendimą, pamindama pamatines vertybes.