Etinė norma, religinė dogma ar mokslu patvirtintas faktas

Žinojimas, jog žmogaus embrionas yra žmogaus gyvybė yra ašinis veiksnys formuojantis žmogaus sąžinei, nes tik ji padiktuoja žmogui atsidūrusiam dviprasmiškoje situacijoje, kuris veiksmas geras ar blogas. Klaidinga sąžinė, t. y. jei ji remiasi klaidingomis žiniomis tiesiog pavergia ir griauna asmens laisvę[footnote]Irving Dianne. The woman and the physician facing abortion: the role of correct science in the formation of conscience and the moral decision making process//Linacre Quarterly. 2000. Nov/Dec.[/footnote]. Jei pripažįstama, jog žmogaus gyvybė prasideda ne nuo apvaisinimo momento, vadinasi aborto metu bus nutraukiama ne žmogaus gyvybė ir jokios moralinės problemos neturėtų kilti. Tačiau jei tai žmogaus gyvybė, tuomet jai taikytini „moraliniai pagarbos ir neliečiamumo principai“[footnote]Have H.A.M., Meulen R.H.J., Leeuwen E. Medicinos etika. Vilnius: Charibdė. 2003. P. 283 [/footnote]Kaip tik gamtos mokslų ir yra įrodyta, jog žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Įgyvendinant pagarbos žmogaus gyvybei principą teisingiausia vadovautis nuostata, jog tai, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo yra mokslo įrodytas faktas, tačiau ką su šiuo faktu daryti, kaip pasielgtis vienu ar kitu atveju, moralės problema [footnote]Georg R.P., Tollefse C. Embryo: A Defense of Human Life. USA: Doubleday. 2008. P. 8.[/footnote]