Etinės problemos

Kada kalbame apie įsikišimą į žmogaus DNR, tai vienintelė etiška intervencija yra siekiant terapinių tikslų,  kada yra aptinkamas  patologinis genas. Genetiškai rekonstruoti žmogaus DNR selekcijos keliu yra neetiška, nes užkertamas kelias genetiniam įvairumui, pažeidžiamas žmogaus orumas, jo neliečiamumas ir identitetas. Nei socialinė, nei mokslinė nauda, nei ideologinės priežastys negali įsikišimo į žmogaus genomą padaryti teisėto, ir tik gydomoji nauda jį įteisina. Vienintelis tokių intervencijų tikslas gali būti padėti negimusiam vaikui natūraliai vystytis.

Genetinių tyrimų su žmogaus DNR rūšys ir jų moralinis įvertinimas:

  1. prenatalinis genetinis tyrimas (dar negimus);
  2. postnatalinis genetinis tyrimas (jau gimus).

Kad būtų atliktas prenatalinis genetinis tyrimas reikalinga amniocentezė (invazinis ir rizikingas vaikui tyrimas, kada per gimdos sienelę punktuojami vaisiaus vandenys).

Priežastys, dėl kurių atliekamas šis tyrimas:

  • žmogaus paveldėjimo bruožų supratimui ir valdymui reikalingos mokslinės žinios;
  • būtinybė padėti tėvams išvengti defektinių genų perdavimo vaikams;
  • galimybė pradėti ankstyvą gydymą, kol defektiniai genai nesukėlė negrįžtamų pakitimų;
  • būtinybė suteikti informaciją tėvams apie esamus sklaidos trūkumus ir prognozes (kas dažnai panaudojama aborto tikslais).

Šis tyrimas pateisinamas tuo atveju, kai norima vaiką pagydyti arba apsaugoti nuo defektinių genų sukeliamų pasekmių. Tikslai, dėl kurių prašoma atlikti prenatalinę diagnostiką ir dėl kurių ji praktikuojama, turi visuomet būti palankūs vaikui ir jo motinai, nes jų kryptis yra leisti terapiškai įsikišti ir nuraminti nėščias motinas, kankinamas abejonių dėl vaisiaus deformacijų ir gundomas nutraukti nėštumą, bei parengti jas priimti gyvybę, paženklintą negalia.

Prenatalinė diagnostika aiškiai prieštarautų moralės nuostatoms, kai, priklausomai nuo jos rezultatų, numatomas abortas: diagnozė, patvirtinanti paveldimą ligą, neturi prilygti mirties nuosprendžiui. Medikai, kurie vadovaudamiesi tyrimo rezultatais, skatintų susieti prenatalinę diagnostiką ir abortą, nusikalstų bendradarbiavimu neleistiname veiksme.

Tėvų, besilaukiančių kūdikio, nuostata turi būti:

  • jie turi trokšti vaiko kaip abipusės meilės išbaigimo;
  • turi būti pajėgūs vaiku rūpintis;
  • nebijoti, kad vaikas gali turėti kažkokių trūkumų (rizika pagimdyti vaiką su sklaidos trūkumais yra absoliučiai visiems nėštumams).

Išvengti apsigimimų neįmanoma,  netgi ir labai plačiai darant abortus.

Tėvai turi būti pasiruošę auginti potencialiai apsigimusį vaiką.

Genetinės manipuliacijos su gyvūnų ir augalų ląstelėmis, siekiant farmacijos vystymo, moralinių prieštaravimų nekelia.