Prenatalinė diagnostika
Besitęsianti mokslo ir technologijų pažanga kelia vis naujas etines prieštaras. Siekis užtikrinti, kad pasaulis išliktų saugus kiekvienam jo gyventojui, pirmiausia reiškia, kad mokslinė ir technologinė pažanga neturi prieštarauti etikos normoms, pagrįstoms kultūriniu, medicininiu ir filosofiniu paveldu. Tai ypač aktualu prenatalinei diagnostikai, kurios tikslas – nustatyti vaisiaus sveikatos būklę dar iki gimimo bei su gauta informacija supažindinti tėvus.
Prenataliniai tyrimai tampa vis aktualesni pastaraisiais metais. Dauguma prenatalinės priežiūros tyrimų yra ir pacientams aiškūs ir suprantami, tačiau diagnostiniai testai chromosomų anomalijoms nustatyti nėra vienareikšmiai, dalis tyrimų yra susiję su tam tikra rizika, pvz.: savaiminio persileidimo rizika dėl vaisiaus vandenų tyrimo – amniocentezės.
Nors prenatalinė diagnostika padeda numatyti daugelio ligų pradžią ar raidą, ir tai, be abejo, yra medicinos pažanga, tačiau kyla daug etikos problemų.
Prenatalinė diagnostika yra sudedamoji genetinio konsultavimo dalis. Prenatalinio genetinio konsultavimo tikslas – dar iki gimimo nustatyti paveldimas ligas arba įgimtas raidos anomalijas. Prenataliniai genetiniai tyrimai pateisinami tuo atveju, kai norima vaiką pagydyti arba apsaugoti jį nuo defektinių genų sukeliamų pasekmių. Tikslai, dėl kurių atliekama prenatalinė diagnostika, turi būti visuomet palanki vaikui ir jo motinai, todėl labai svarbus informuotas moters sutikimas.
Tinkamas informacijos suteikimas ypač svarbus prenatalinėje diagnostikoje, nes tai susiję ir su paciente, ir su nauja gyvybe. Prenatalinėje diagnostikoje yra kalbama jau ne apie vieną, bet apie du asmenis, iš kurių vienas ypač pažeidžiamas. Tokiuose tyrimuose labai svarbų vaidmenį atlieka gydytojas, nes nuo jo tyrimų rezultatų interpretacijos, kompetencijos, etinių, moralinių vertybių nemažai priklauso moters apsisprendimas, galintis baigtis nėštumo nutraukimu.
Gydytojų pareiga yra tinkamai informuoti pacientę ir jos šeimą apie visas galimas nėštumo išsaugojimo ir nėštumo nutraukimo pasekmes, jei yra nustatytos paveldimos genetinės ligos arba vystymosi anomalijos. Kalbama ne tik apie pasekmes moters sveikatai, nusprendusiai nutraukti nėštumą, bet ir psichologinius aspektus, ištinkančius ją po nėštumo nutraukimo. Dažnai tai paliekama nuošalyje, kai moters psichologinę būseną sunkina baimė, kaltės jausmas, netgi depresija.
Vienas iš atvejų, kai prenataliniai tyrimai sukelia etinių ir teisinių problemų jau pirminėje stadijoje, yra tokių tyrimų atlikimas šalyse, kuriose draudžiami nėštumo nutraukimai. Nustačius kūdikiui genetinę ligą, tėvams kyla didelė moralinė ir teisinė dilema, kaip jiems toliau elgtis.
Viena vertus, neetiškas prenatalinės diagnostikos taikymas gali pažeisti silpniausių – dar negimusiųjų visuomenės narių – teises. Kita vertus, prenatalinė diagnostika, siekiant kuo anksčiau, dar iki gimimo, imtis specialių medikamentinės profilaktikos ar net gydymo metodų, yra ateities mokslo tikslas.