Mokslo darbai
Sigrid Dierickx MSc, Luc Deliens PhD, Joachim Cohen PhD, Kenneth Chambaere PhD. Euthanasia in Belgium: trends in reported cases between 2003 and 2013// The Journal of the Canadian Medical Association. September 12, 2016
Straipsnyje pateikiama tyrimas, kuriame autoriai išanalizavo visus 8752 eutanazijos atvejus Belgijoje nuo 2003 sausio 1 d. iki 2013 metų gruodžio 31 d. Tyrimo duomenų analizė parodė, jog mirtys nuo eutanazijos padidėjo nuo 235 atvejų 2003 metais iki 1807 atvejų 2013 metais. Visas straipsnis anglų kalba
Andrius NARBEKOVAS, Birutė OBELENIENĖ. Sveikatos priežiūros etika neonatologijoje // Sveikatos mokslai = Health sciences. Vilnius : „Sveikata”. ISSN 1392-6373. T. 19, nr. 6 (2009), p. 2707-2712
Andrius NARBEKOVAS. Eutanazijos terminų vartojimo bioetikoje bei teisėje problematika Lietuvoje// Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas. ISSN 1392-6195. 2008, Nr.12(114), p. 27-35.
Straipsnyje keliama eutanazijos terminų vartojimo bioetikoje ir teisėje problematika Lietuvoje. Daugelio autorių tiek bioetikos, tiek teisės mokslo darbuose, tyrinėjant eutanazijos temą, gausu eutanazijos termino vartojimo netikslumų. Analizuojant pasaulinę praktiką galima sakyti, kad terminologija nutiesė kelią eutanazijai. Pasitelkiant eufemizmus buvo parenkamos sąvokos, kurių turinys neatitiko tikrovės. Panaši tendencija pastebima ir Lietuvoje. Dažniausiai eutanazija ir savižudybė su gydytojo pagalba sutapatinamos ir nagrinėjamos kartu, nors vienu atveju yra nužudymo, o kitu atveju – savižudybės veiksmas. Apskritai atsižvelgiama tik į paciento valią, o gydytojo vaidmuo nėra vertinamas. Medicinos etikos specialistai pasyviąja eutanazija vadina gydymo netaikymą leidimo numirti atveju, ir atvirkščiai. Tai matyti ir teisininkų darbuose. Šiame straipsnyje, vadovaujantis universaliais etikos kriterijais, eutanazija atskiriama nuo savižudybės su gydytojo pagalba bei nuo pasinaudojimo paciento teise atsisakyti gydymo (būtų savižudybė, jei gydymas, kurio atsisako pacientas, yra efektyvus ir palaiko gyvybę; būtų etiškai pateisinama, jei terminalinis ligonis atsisako neefektyvaus gydymo). Eutanazijos terminu įvardijamas gydytojo neskausmingas gyvybės atėmimas terminalinės būklės kenčiančiam pacientui, norinčiam mirti: t. y. gydytojo sukelta ar gydytojo pagreitinta (turint tikslą atimti gyvybę) mirtis. Ligonio nužudymas įmanomas atliekant veiksmą, atimantį pacientui gyvybę (aktyvi eutanazija), arba neveikimu, netaikant priemonių, galinčių palaikyti gyvybę (pasyvi eutanazija). Abiem atvejais paciento mirties priežastis yra eutanazija. Visas straipsnis (pdf)
Palmira RUDALEVIČIENĖ, Andrius NARBEKOVAS. Kultūra, senėjimas ir eutanazijos klausimai Lietuvos psichiatrijoje // Sveikatos mokslai. Vilnius : „Sveikata”. ISSN 1392-6373. T. 18, nr. 1 (2008), p. 1527-1531
Andrius NARBEKOVAS. Komoje ir pastovioje nesąmoningoje būsenije esančių ligonių dirbtinis maitinimas ir skysčių skyrimas//Sveikatos mokslai 2003, Nr. 7 9(30).P. 109-115. ISSN 1392-6373
Medicininės technologijos padeda daugeliui ligonių, bet kartu kai kuriems ligoniams kelia baimę, jog jie bus atkakliai gydomi prieš jų pačių valią, arba kad jiems nebus suteikiama pagalba, kuri atitiktų jų įgimtą asmens orumą. Yra daug ginčų dėl moralinių ir teisinių klausimų, susijusių su dirbtiniu maitinimu bei skysčių skyrimu komoje ir pastovioje nesąmoningoje būsenoje esantiems, bet nemirštantiems, asmenims. Ar kada nors yra moralu šiems ligoniams neskirti dirbtinio maitinimo ir skysčių arba šių priemonių taikymą nutraukti? Maitinimas ir skysčių skyrimas kartais yra nutraukiamas ne todėl, kad pacientas yra mirštantis, bet todėl, kad jis ar ji nemiršta ( ar nemiršta greitai ) ir manoma, kad jam ar jai būtų geriau mirti, nes tokių ligonių „gyvybės kokybė” esanti bloga arba jie tampa našta kitiems. Maitinimo ir skysčių nedavimas šiuo atveju yra moraliai nepateisinamas, nes tai yra pasyvi eutanazija. Toks veiksmas turi pasirinktą tikslą užbaigti ligonio gyvenimą, kadangi pati gyvybė traktuojama beverte ar tapusia nepakeliama našta. Svarbu pabrėžti tiesą, kad įgimtas asmenų orumas, netgi tų, kurie yra pastovioje nesąmoningoje būsenoje, privalo būti gerbiamas ir niekas negali nutraukti maitinimo ir skysčių skyrimo, turint tikslą numarinti pacientą. Vienok, jei maitinimas ir skysčiai yra neefektyvūs ar jų skyrimas yra ligoniui nepakeliamas, tada šių priemonių galima netaikyti ar taikomas nutraukti, tačiau šių priemonių netaikymas neturi turėti tikslo nutraukti asmens gyvybės, bet tik išvengti neefektyvaus bei nepakeliamo dirbtinio maitinimo ir skysčių skyrimo. Nemoralu ir neturėtų būti teisiškai leidžiama neskirti dirbtinio maitinimo ir skysčių ar šių priemonių taikymą nutraukti komoje ir pastovioje nesąmoningoje būsenoje esantiems nemirštantiems asmenims, diskriminuojant juos vien dėl jų negalios. Visas straipsnis (pdf)