Etinės problemos
Moralinio skirtumo tarp aktyvios ir pasyvios eutanazijos arba kitų jos rūšių nėra. Žmogų galima nužudyti kažką jam padarant arba nedarant kažko, kas galėtų jo gyvybę išsaugoti. Bet kuriuo atveju kalbame apie žmogžudystę.
Ne bet kokia žmogžudystė gali būti vadinama eutanazija. Kad galėtume kalbėti apie eutanaziją, reikia, kad būtų išpildomi šie kriterijai:
- žmogus serga nepagydoma liga;
- gydytojas įsitikinęs, kad tam žmogui geriau mirti negu gyventi;
- gydytojas, kažką padarydamas ar kažką apleisdamas, numarina pacientą.
Labai dažnai pasyvi eutanazija yra painiojama su užsispyrėliško gydymo netaikymu, kada ligoniui leidžiama numirti natūralia mirtimi dėl nepagydomos ligos. Ir vienu ir kitu atveju teigiama, kad rezultatas yra tas pats. Eutanazijos šalininkai, siūlydami įteisinti eutanaziją, pavaizduoja žmogų, prikaustytą prie lovos, prijungtą prie gyvybę palaikančių aparatų. Jų nuomone, tai yra žmogaus kankinimas ir jie pasiūlo pasyvią eutanaziją.
Tačiau pasyvi eutanazija iš esmės skiriasi nuo užsispyrėliško gydymo netaikymo. Pasyvios eutanazijos atveju yra netaikoma priemonė, kuri galėtų palaikyti gyvybę, galvojant, kad tokio žmogaus gyvybė yra jam našta ir kad tokiam žmogui geriau mirti negu gyventi.
Nebus pasyvi eutanazija, kada yra netaikomas gydymas, bet ne todėl, kad ligonis mirtų, bet todėl, kad:
- tam tikra gydymo priemonė yra neefektyvi;
- tam tikra gydymo priemonė pacientui yra nepakeliama (fiziškai arba psichologiškai);
Taigi, šiuo atveju žmogus miršta ne todėl, kad buvo netaikyta tam tikra gydymo priemonė, bet miršta dėl pagrindinio susirgimo.
Kai kurios gydymo priemonės turi pašalinį poveikį, dėl kurio ligonio gyvenimo trukmė gali sutrumpėti ar net ligonis gali mirti. Pvz., morfijaus pagrindinė savybė yra skausmo malšinimas, bet taip pat jis gali sutrumpinti gyvenimą. Jo skyrimas ligoniams, kuriems nepadeda jokie nuskausminantys vaistai, yra pateisinamas pagal dvigubos pasekmės principą ( tiesioginė pasekmė, kuri norima yra skausmo numalšinimas, o netiesioginė pašalinė pasekmė – gyvenimo sutrumpinimas yra nenorima, bet neišvengiama pasekmė).
Eutanazija neretai painiojama su savižudybe su gydytojo pagalba. Savižudybė su gydytojo pagalba yra tuomet, kada pats ligonis nusižudo, o gydytojas jam sudaro sąlygas. Tai yra savižudybės veiksmas. Eutanazijos atveju ligonį numarina gydytojas.