Mokslo darbai
Danielius SERAPINAS, Eglė BUTKEVIČIENĖ, Andrius NARBEKOVAS ir kt. Conjoined twins after in-vitro fertilization // European journal of obstetrics, gynecology, and reproductive biology. Limerick : Elsevier Scientific Publishers. 2017, vol. 212, p. 188-190.
Andrius NARBEKOVAS, Birutė OBELENIENĖ, Aušra Marija OBELENYTĖ. Nevaisingumo gydymo ir pagalbinio apvaisinimo taikymo vertinimas žmogaus orumo aspektu // SOTER. Nr.57(85). 2016 P. 43-59.
Straipsnyje keliama problema apie pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo būdų, kurie nesiderina su žmogaus orumu, taikymą šiandien. Darbe išgryninami žmogaus orumo principai, kurie suformuluojami kaip požymių ir vertinamajame objekte juos parodančių rodiklių sistema. Straipsnyje pateikiamas Naprotechnologijos kaip šiuolaikinio holistinio nevaisingumo diagnostikos ir gydymo būdo, apimančio terapinį, chirurginį ir vaisingumo pažinimo metodą, palyginimas su pagalbinio apvaisinimo būdais, nustatomi jų medicininiai ir etiniai skirtumai. Taip pat žmogaus orumo aspektu įvertinamas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Visas straipsnis (pdf)
Andrius NARBEKOVAS, Birutė OBELENIENĖ, Ramunė JACOBSEN, Dalia BIELIAUSKAITĖ, Zita. LIUBARSKIENĖ. Dirbtinio apvaisinimo etika studentų požiūriu // Sveikatos mokslai. T. 22, nr. 3, 2012, p. 58-63.
Straipsnyje analizuojami trijų universitetų: VDU ir LSMU (Lietuva) ir Kopenhagos (Danija) studentų požiūriai į dirbtinio apvaisinimo etiką. Palyginamajam tyrimui naudojamas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tam buvo parengtas klausimynas lietuvių ir anglų kalbomis. Apklausti 767 studentai (LSMU MA ir VDU n=724, Kopenhagos universitete n=47). Duomenys apdoroti standartiniu klausimyno analizės algoritmu. Tyrimas parodė: perteklinių žmogaus embrionų kūrimui nepritaria 80,5 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių studentų ir 21,3 proc. danų studentų , apvaisinimui donoro sperma pritaria 14,2 proc. lietuvių studentų ir 87,2 proc. danų studentų, apvaisinimui sutuoktinės kiaušialąste pritaria 59,2 proc. lietuvių studentų ir 95,7 proc. danų studentų, apvaisinimui donorės kiaušialąste pritaria 10,7 proc. lietuvių ir 83 proc. danų studentų, vienišų moterų dirbtiniam apvaisinimui pritaria 34,6 proc. lietuvių ir 72,3 proc. danų studentų. Kaip labiausiai moralias 41,8 proc. lietuvių respondentų nurodė homologines, o 54,3 proc. danų respondentų – visas dirbtinio apvaisinimo technologijas. Apklaustųjų grupės Lietuvoje (LSMU MA ir VDU) ir Danijoje (Kopenhagos universiteto) skyrėsi pagal apimtį ir amžių – todėl pageidautinas tolimesnis palyginamojo tyrimo pagal tą pačią metodiką plėtojimas. Visas straipsnis (pdf)
Jonas JUŠKEVIČIUS. Vaiko interesų pirmumas dirbtinio apvaisinimo kontekste//SOTER. Nr. 21. 2007 P. 106-119.
Debatuose dėl dirbtinio apvaisinimo teisinio reguliavimo į pagalbą pasitelkiama individo teisių kalba. Viena ar kita individo teise paremtas argumentas gali pateisinti vienokį ar kitokį požiūrį į dirbtinį apvaisinimą. Šiame kontekste susikerta skirtingų individų skirtingos teisės ir interesai. Dažniausiai yra akcentuojamas porų, kenčiančių nuo ne vaisingumo, noras turėti savo ar bent iš dalies savo biologini palikuonių, tačiau būsimo vaiko interesai ir teisės dėl įvairiausių priežasčių yra nutylimi. Žmogaus teisių doktrinoje jau antras dešimtmetis konsoliduojasi vaiko interesų pirmumo principas, kuris suteikia galimybę įvertinti vaiko interesus ir teises atsižvelgiant į ateitį ir kuris laipsniškai įžengia į debatus, susijusius su dirbtinio apvaisinimo technologijomis. Šiame straipsnyje nagrinėjami vaiko interesų pirmumo principo taikymo aspektai dirbtinio apvaisinimo technologijų teisinio reguliavimo kontekste. Visas straipsnis (pdf)
Andrius NARBEKOVAS; Justina ŽUKAUSKAITĖ, Agnė ŠIRINSKIENĖ. Informacijos apie riziką sveikatai apimties klausimas duodant sutikimą dirbtinio apvaisinimo In Vitro procedūrai // Sveikatos mokslai. T. 17, nr. 2(49) (2007), p. 757-763.
Sutikimo dirbtinio apvaisinimo in vitro procedūrai proceso metu turi būti pateikiama visapusiška ir pacientui suvokiama informacija, kad jis galėtų laisvai apsispręsti „už“ ar „prieš“ dirbtinio apvaisinimo in vitro procedūros atlikimą. Analizuota informacijos apie rizikos sveikatai pateikimo pacientui apimti, nustatant informacijos pateikimo prioritetus, būtinus įvykdyti ketinant tinkamai informuoti pacientą. Metodas: mokslinių publikacijų apie dirbtinio apvaisinimo in vitro keliamą riziką sveikatai pateikiamu PUBMED duomenų bazėje ir apimančių 1999 m.–2006 m. gegužės mėn. laikotarpį analizė, apibendrinimas bei prioretizavimas. Remiantis atliktu tyrimu straipsnyje detalizuojama, kokią informaciją privalu pateikti apie riziką būsimam vaikui, motinos sveikatai bei apie riziką embrionui. Visas straipsnis (pdf)
Andrius NARBEKOVAS, Kazimieras MEILIUS. Biotechnologijos: pagalba ar iššūkis santuokai kaip institucijai? // Sveikatos mokslai. – Nr. 2(18). ISSN 1392-6373. 2002, p. 84-91.
Vaikas nėra objektas, į kurį kas nors turi teisę, ir negali būti traktuojamas kaip objektas, kuris būtų perkamas ar parduodamas, išmetamas, užšaldomas; vaikas yra santuokos dovana ir yra gyvas abipusės tėvų meilės liudijimas. Pagrindinis kriterijus, vertinant biotechnologijų moralumą, yra atsižvelgimas į tai ar jos yra pagalba santuokiniam aktui pasiekti prokreacijŕ, ar jos pakeičia patį santuokinį aktą į laboratorinę techniką. Tai padeda atskirti moralias reprodukcines technologijas nuo nemoralių. Jei technologija yra kaip pagalba santuokiniam aktui ar padeda jam pasiekti savo natūralius tikslus, tokia technologija yra moraliai priimtina. Jei procedūra pakeičia santuokinį aktą, ji vertinama kaip nemorali. Visas straipsnis (pdf)