Etinis vertinimas

Abortas nėra medicininė problema, nes abortas skirtas embrionui arba vaisiui nužudyti

Etiniam aborto vertinimui neturi reikšmės nei dirbtinio aborto atlikimo laikas, nei būdas. Tai tik aplinkybės, kurios gali turėti tam tikrą įtaką vertinant veiksmo moralumą, bet nekeičia aborto kaip moralinio blogio esmės. Medicinoje nevartojamos, tačiau veiksmo moralumui vertinti svarbios tiesioginio ir netiesioginio aborto sąvokos.

Tiesioginis abortas – tai sąmoningas ir tikslingas embriono ar vaisiaus nužudymas. Embriono ar vaisiaus mirties tiesioginio aborto atveju siekiama kaip tikslo (kai abortas atliekamas siekiant nužudyti embrioną ar vaisių dėl „nepageidaujamo“ arba „neplanuoto“ nėštumo) arba kaip priemonės siekiant tikslo (kai abortas atliekamas, pavyzdžiui, moterį, sergančią inkstų nepakankamumu ar širdies yda, siekiant apsaugoti nuo galimų nėštumo komplikacijų).1.

Tiesioginis abortas, nors ir „esama pavojaus motinos sveikatai, kai sunku auginti dar vieną vaiką, kai yra rimta vaisiaus deformacija ar kai buvo pastota po išžaginimo“, yra nepateisinamas, nes „negalima nepripažinti ar supaprastinti šių sunkumų ir juos remiančių įrodymų. Bet reikia pripažinti, kad nė vienas iš jų negali objektyviai duoti teisę disponuoti kito gyvybe, net pradinėje fazėje“2Todėl „etinis aborto, kaip iš esmės smerktino veiksmo, neleistinumas liečia kiekvieną tiesioginio nėštumo nutraukimo formą. Vartoti vaistus ar priemones, kliudančias embrionui įsitvirtinti gimdoje ar sukeliančias persileidimą, taip pat yra abortinis veiksmas. Prie abortinės veiklos prisideda gydytojas, kuris sąmoningai skiria tokius vaistus arba taiko tokias priemones“3

Netiesioginio aborto atveju intervencijos tikslas – moters sveikatos ar gyvybės išsaugojimas, o embriono ar vaisiaus mirtis yra nenorima, tačiau neišvengiama tos intervencijos pasekmė. Tai gali būti pažeisto kiaušintakio dalies pašalinimas dėl negimdinio nėštumo; ar gimdos pašalinimas dėl gimdos vėžio. Netiesioginis abortas, kai embriono ar vaisiaus mirtis nėra intervencijos tikslas ir nėra priemonė siekiant tikslo, pateisinamas pagal dvigubos pasekmės principą.

 

Abortas nėra medicininė problema, nes nėštumas nėra liga

Mediciniškai kalbant, nėštumas nėra liga. Tokį požiūrį suformuoja tai, kad abortai atliekami gydymo įstaigose, tarsi jie būtų medicinos procedūra. Abortų darytojai vadinami „sveikatos paslaugų teikėjais“, o ligoninės, kuriose jie dirba, vadinamos „sveikatos priežiūros įstaigomis“4

Nėštumas yra normalus fiziologinis reiškinys, prasidedantis nuo apvaisinimo momento, besitęsiantis tam tikrą laiką ir apimantis įvairius psichologinius ir fiziologinius pokyčius, kol vaikas pagimdomas.

Visuotinai pripažįstami keturi sveikatos priežiūros principai, kurie turi būti išlaikomi visose medicinos srityse:

  1. Nauda. Gydytojai, prieš taikydami kokią nors medikamentinę, chirurginę ar psichiatrinę procedūrą, turi nuspręsti, ar ji a) būtina, b) veiksminga ir c) santykinai saugi. Gydytojai privalo kruopščiai ištirti pacientą prieš rekomenduodami gydymą ir turi būti įsitikinę, kad siūloma procedūra neturi žalingo pašalinio poveikio ar bent kad nauda nusveria riziką.
  2. Informuotas sutikimas. Gydytojai privalo visada gauti iš paciento informuotą sutikimą siūlomai procedūrai, kad būtų tikri, jog pacientas supranta trumpalaikius ir ilgalaikius pavojus, žino alternatyvius gydymo metodus.
  3. Autonomiškumas. Gydytojai negali pasinaudoti paciento priklausomumu nuo gydytojo ar naudoti savo autoritetą neteisingai darydami įtaką paciento apsisprendimui.
  4. Nepakenkimas. Gydytojai privalo nepakenkti pacientams. Primum non nocere. Jei jie negali padėti ar išgydyti, jie neturi įsikišti.

Jei šie universalūs principai būtų taikomi abortui, paaiškėtų, kad abortai nėra nei būtini, nei saugūs. Dažniausiai atliekami be informuoto sutikimo (bent jau tokio, koks turėtų būti), pasinaudojama įvairiomis krizinio nėštumo baimėmis. Abortai pakenkia tiek moteriai, tiek vaiko tėvui, tiek vaikams (gyvenantiems „norimiems“), tiek abortą atliekantiems medikams.[footnote] Plg. Ney P. G. Abortion Wounds: The Deeply damaging Impact of Abortion on Women and the Family // Back to the Drawing Board: The Future of the Pro-Life Movement / ed. T. R. Wagner. South Bend, Indiana. St. Augustine’s Press. 2003. P. 82–83.Taigi galima teigti, jog abortas nėra sveikatos priežiūros paslauga. Juolab kad ne gydomas, bet nužudomas negimęs vaikas.

 

Abortas nėra medicininė problema, nes jis nepriskiriamas jokiam gydymo būdui

Pagal PSO apibrėžimą saugiu abortu laikomas abortas, atliekamas medicinos įstaigose kvalifikuoto mediko, vadovaujantis teisinga metodika ir higienos standartais5. Aborto atlikimas kelia medikams nemažai moralinių problemų, tiek asmeninių, tiek profesinių. Panagrinėjus Lietuvoje atliekamų abortų indikacijas stebima, kad dažniausiai atliekami pasirenkamieji abortai, t. y. abortai pagal moters norą: 2011 m. Lietuvoje buvo atlikti 10 466 abortai, iš jų pagal moters norą – 6043, t. y. 57,7 proc. nuo bendro skaičiaus, ir tik 162 (1,6 proc.) pagal medicinines indikacijas6. Tyrinėtojai teigia, jog moteris rinktis abortą skatina šios priežastys: moters amžius, turimų vaikų skaičius, šeiminė padėtis, ekonominė padėtis (pastaroji neturi lemiamos reikšmės), kontracepcijos naudojimo ypatumai7.Mokslo studijoje, nagrinėjančioje aborto priežastis, skelbiama, kad dažniausiai būna kelios tarpusavyje susijusios aborto priežastys, tačiau net trys ketvirtadaliai tirtų moterų nurodo, „jog vaiko turėjimas pernelyg dramatiškai pakeistų jų gyvenimą“, pusė įvardija santykių problemas, artimųjų, ypač partnerio, palaikymo stoką8Dažniausiai moters pasirinkimą lemia kiti asmenys, didžiausią įtaką turi moters partneris9Nei moters nenoras turėti vaikų, nei jos ir vyro tarpusavio santykių kokybė nėra medicininė problema, reikalaujanti chirurginio ar medikamentinio įsikišimo. Tai – moralinė problema, ją skatina vertybių stoka ir auklėjimo šeimoje spragos. Medikas nepajėgus išspręsti nei vieno, nei kito. Abortas taip pat neišsprendžia, o tik pagilina jau esamą problemą.

Abortas supriešina medikų bendruomenę. Asmens sąžinės ir apsisprendimo laisvė reglamentuojama įstatymais ir numato, jog gydytojas, kurio vidiniai įsitikinimai prieštarauja abortui, gali atsisakyti jį atlikti. Tačiau dalis ginekologų mano, kad leidimas gydytojui nedaryti aborto yra nesąžiningas kitų gydytojų, kurie jį atliks, atžvilgiu: „Vienas yra švarus ir morališkai teisus kito ginekologo sąskaita? Yra šventas, puikuojasi šventojo aureole, kitą žmogų, šiurkščiai tariant, siųsdamas į pragarą“10Viena vertus, abortus atliekantys medikai tvirtina, esą kiekvienas gydytojas „privalo daryti tai, kas yra numatyta jo pareigas apibrėžiančiuose įstatymuose“11 o gydytojai, nusiteikę prieš negimusiųjų žudymą, įsitikinę, kad abortas negali būti atliekamas net pagal medicinines indikacijas. 2012 m. rugsėjo 8 d. Airijoje vykusiame tarptautiniame simpoziume paskelbta Dublino deklaracija. Joje teigiama: „Kaip patyrę praktikai ir tyrėjai akušerijoje ir ginekologijoje mes patvirtiname, kad tiesioginis abortas nėra mediciniškai būtinas moters gyvybei išsaugoti.“12

Bet kuriuo atveju gydytojas, savo noru atliekantis abortą, visada vykdo blogį ir yra morališkai už tai atsakingas.