Mokslo darbai
Birutė OBELENIENĖ. Medikamentinio aborto rinkodariniai propagavimo požymiai internetinėje žiniasklaidoje. Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas. ISSN 1392-7450, 2024.93 (121).
Siekiant legalizuoti medikamentinį abortą (Lietuvoje jis legalizuotas 2023 m. sausio 1 d.) Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje buvo pradėta plataus masto propagandinė kampanija, kurios metu daugumoje straipsnių buvo pasisakoma už medikamentinio aborto legalizavimą. Šiame straipsnyje, naudojant kokybinį dokumentų analizės metodą, pateikiami duomenys, surinkti iš daugiausia lankytojų turinčio internetinio portalo – delfi.lt. Jo paieškos sistemoje įvedus raktinius žodžius medikamentinis abortas, vaistinis nėštumo nutraukimas, mifepristonas bei nurodant straipsnių publikavimo laikotarpį nuo 2021 12 31 iki 2024 01 01 (tai laikotarpis prieš medikamentinio aborto legalizavimą ir metai po jo) buvo rasti 9 straipsniai, iš kurių 8-iuose pasisakoma už medikamentinį abortą. Išanalizavus straipsnius turinio (content) analizės metodu, nustatytos kategorijos, atitinkančios pasirinktus rinkodaros propagavimo / skatinimo požymius. Taip pat nustatyta, kad akušeriais ginekologais prisistatantys ekspertai pateikė klaidingų, mokslinius tyrimus neatitinkančių teiginių. Remiantis mokslinių tyrimų apžvalga bei atliktu tyrimu, galima teigti, kad straipsniuose vartojama netiksli, klaidinanti terminologija, nutylima, jog nuo medikamentinio aborto neatsiejamas masyvus ir ilgalaikis kraujavimas bei intensyvus skausmas. Tai sąmoningas vartotojų klaidinimas, kuris gali turėti įtakos moters laisvam ir informuotam sutikimui.
Birutė OBELENIENĖ . Moters konsultavimo būtinybė prieš nėštumo nutraukimą siekiant užtikrinti laisvo ir informuoto sutikimo sąlygą. Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas. ISSN 1392-7450, 2018, T. 67(95), p. 73-85.
Lietuvoje nėštumo nutraukimų, kurių didžioji dalis atliekama pagal moters norą, tvarką reglamentuoja dviprasmiškas vertinamas LR sveikatos apsaugos ministro 1994 m. patvirtintas įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Nr. XI-499) apibrėžta, jog sutikimas intervencijai gali būti duotas tik asmens, tinkamai galinčio iš-reikšti savo valią, gavusio pakankamą ir aiškią informaciją ir atliktas laisva valia. Lietuvoje, kitaip negu kitose Europos šalyse, nėra sistemingos pagalbos krizinį nėštumą išgyvenančiai ir aborto pasirinkimo klausimą svarstančiai moteriai. Todėl straipsnyje keliamas probleminis klausimas: ar moteris, siekianti aborto, gali tinkamai išreikšti savo norą, t. y. yra tikrai informuota ir vadovaujasi savo laisva valia
Salomėja DZEKUNSKAITĖ, Kazys MEILIUS. Reprodukcinės teisės: sąvokos turinys ir ištakos. Soter. 2016. 58 (86). P. 69-85.
Šiame dviejų dalių straipsnyje analizuojamas taip vis dažniau įvairiuose kontekstuose ir teisėje minimų taip vadinamų reprodukcinių teisių fenomenas, pradedant nuo pačios šių teisių sąvokos turinio, kuris nagrinėjamas pirmojoje dalyje bei baigiant šios sąvokos genezės, kuri ypatingai svarbi įvertinant reprodukcinių teisių legitimumą, aptarimu antrojoje straipsnio dalyje. Šios mažai tyrinėtos, tačiau vis aktualesnės ir plačiai eskaluojamos temos apžvalga gali būti naudinga tiek akademinei, tiek plačiajai visuomenei, o labiausiai – įstatymų leidėjams. Visas straipsnis (pdf).
Andrius NARBEKOVAS, Birutė OBELENIENĖ. Protection of human life during the prenatal phase : opinion of doctors of Lithuanian X district // The child problems and needs = Dziecko problemy i potrzeby / redaktor Dudziak U. Lublin: : Katolicki Uniwersytet Lubelski Jana Pawła II, 2015, ISBN 9788377029954. p. 61-82. Visas straipsnis (pdf)
Aistė VAREIKYTĖ, Kęstutis PUKELIS. Tėvo atsakas į krizinį nėštumą: gydytojo akušerio ginekologo, psichologo ir abortą patyrusių moterų nuomonių tyrimas. SOTER 2015.55 (83).
Abortas neretai traktuojamas kaip išskirtinai moteriai priklausanti pasirinkimo teisė, vis dėlto nėštumo nutraukimas glaudžiai susijęs su vaiko, jo tėvo ir motinos interesų sankirta. Lietuvoje labai trūksta tyrimų apie vaiko tėvo vaidmenį krizinio nėštumo metu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad pagalba tokiais atvejais turėtų būti teikiama abiem pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvams. Be to, svarstytinas vaiko tėvo teisių bei atsakomybės įtvirtinimas valstybiniu lygmeniu. Visas straipsnis
Birutė OBELENIENĖ, Aušrelė KRUNGLEVIČIŪTĖ. Pagalbos poreikis moterims krizinio nėštumo metu : retrospektyvus tyrimas. Soter . 2013 . Nr.48. P.115-128
Krizinis nėštumas – Lietuvoje mažai tyrinėta problema. Trūksta tyrimų, kurie atskleistų moterų, išgyvenančių nėštumo krizę, pagalbos poreikį ir jos pobūdį. Kokybiniu tyrimu atskleidžiamas moterų, patiriančių krizinį nėštumą, pagalbos poreikis. Krizinio nėštumo metu moterys būtų norėjusios: psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytojais, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimo ir paskatinimo motinystei. Situaciją galėjo pakeisti problemos sprendimo paieška, vaiko gimimui palanki žinia, autoritetingas patarimas ir gydytojų informacija apie abortą. Didelę įtaką apsisprendžiant turi stiprus emocinis ryšys, pasitikėjimas patariančiu žmogumi. Visas straipsnis (pdf)
Birutė OBELENIENĖ, Andrius NARBEKOVAS, Zita LIUBARSKIENĖ, Vita DAUDARAVIČIENĖ. Žmogaus gyvybės pradžios ir apsaugos problematika Lietuvos studentų požiūriu. Soter. 2012 Nr. 43. P 7-22.
Straipsnyje apžvelgiamas kiekybinis anketavimo metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų požiūrį į abortą. Iš viso apklausti 725 studentai. Gautų duomenų analizė leidžia teigti, jog beveik visi studentai yra įsitikinę, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, o abortai kenkia ir fizinei, ir psichinei moters sveikatai. Vertindami moters teisę rinktis ir negimusiojo teisę gyventi, pusė respondentų tvirtina, jog abi teisės vienodai svarbios; tik 10 proc. studentų mano, kad moters teisės yra svarbesnės nei negimusiojo teisė gyventi. Atliktas tyrimas rodo, jog apklausoje dalyvavę studentai nepalaiko viešojoje erdvėje formuojamos nuomonės apie abortus, o išsakydami savo nuomonę linkę remtis gamtos ir humanitarinių mokslų pagrįstais faktais. Visas straipsnis (pdf)
Birutė OBELENIENĖ, Eimantas ŠVEDAS. Laisvo apsisprendimo nutraukti nėštumą ir moters teisės į informaciją realizavimo galimybės. Sveikatos mokslai. 2006. Nr. 1-2. P. 131-137.
Paplitusi nuomonė, jog moters apsisprendimas nutraukti nepageidaujamą nėštumą susijęs su socialinias ekonominiais veiksniais tokiais kaip moters amžius, vaikų skaičius šeimoje, socialinė ir materialinė padėtis, kontracepcijos vartojimo ypatumais. Lietuvoje aborto problema nėra plačiai ir nuodugniai ištirta. Tačiau moksliniai tyrimai atlikti išsivysčiusiose pasaulio ir Europos šalyse patvirtina, jog tarp aborto ir patiriamo smurto šeimoje yra labai tamprus ryšys. Moters sprendimą pasirinkti abortą dažnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto susiformuota neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu; nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų ir lengviau pasiduoda artimųjų spaudimui. Moteriai tokioje būkleje būtina pagalba, kurios trūkumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena iš aborto paplitimo priežasčių. Taip par yra tyrimais įrodyta, jog abortas yra susijęs su tam tikra rizika moters fizinei ir psicinei sveikatai. Moters teisė į informacija įteisinta LR “Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo” įstatymu. Todėl šiandien itin aktualu ne tik suteikti moteriai informacija apie aborto riziką jos sveikatai, bet ir kurti bei plėtoti konsultacinę (socialinę, psichologinę, teisinę) pagalbą moterims nepageidaujamo nėštumo atveju siekiančioms jį nutraukti. Visas straipsnis (pdf)