Dirbtinio apvaisinimo alternatyva
Šiandien Europoje ir kitose pasaulio šalyse plačiai taikomi įvairūs nevaisingumo diagnostikos ir gydymo būdai, apjungiantys terapinį, chirurginį gydymo būdus bei vaisingumo pažinimo metodus. Vaisingumo pažinimas yra integrali nevaisingumo diagnostikos ir gydymo dalis. JAV mokslininkas prof. Tomas W. Hilgers pagrindė holistinį nevaisingumo gydymo modelį, kurį pavadino Naprotechnologija (trumpinys sudarytas pagal frazę natūrali prokreacinė technologija). Ji apibūdinama kaip naujas moters sveikatos mokslas, skirtas stebėti ir palaikyti moters prokreacinę bei ginekologinę sveikatą. Metodas pagrįstas poros (tiek vyro, tiek moters) terapiniu (be medikamentų dar praturtintu maisto netolerancijos tyrimais, specialia dieta), chirurginiu gydymu bei moters vaisingumo pažinimu, kuriam naudojamas Kreitono modelis užpatentuotas „CREIGHTON MODEL FertilityCareTMSystem“ (CrMS) pavadinimu.
Egzistuoja didžiulis skirtumas tarp Naprotechnologijos (NPT) ir PAB taikymo. Pirma, iš esmės skiriasi požiūris į nevaisingumą. Kaip teigia dr. P. Boyle, vienas iš nevaisingumo gydymo NPT metodu lyderių Europoje: „Nevaisingumas nėra diagnozė bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas (tokias kaip PAB) ligos, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinimui ir ligonio būklės pagerinimui“. Antra, skiriasi NPT ir PAB tikslai: NPT siekia išgydyti ligonį ir atstatyti sutrikusią vaisingumo funkciją tam, kad pora galėtų natūraliu būdu susilauktų vaikų; PAB, kaip teigiama Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikose, (NGDM) siekia rasti ir pritaikyti efektyviausias priemones, susijusias su „gametų ir embrionų manipuliacijomis“ ne moters kūne, kurių pagalba moteris pastotų, kitaip sakant, siekia apeiti sutrikusią funkciją, o ne nustatyti ir pašalinti tikrąją nevaisingumo priežastį. Trečia, taikant NPT, priešingai nei PAB, nekyla jokių etinių konfliktų. Gydant nevaisingumą NPT nemanipuliuojama žmogaus gyvybe, siekiama, kad pacientės pastotų natūraliu būdu, pora aktyviai dalyvauja gydyme, t.y. stebi moters ciklą ir užsirašo stebėjimų duomenis. Vadinasi, šiuo atveju, pacientai vertinami kaip laisvi ir protingi žmonės, galintys pažinti vaisingumą, sąmoningai valdyti prokreacinius procesus (pagal stebėjimo duomenis pasirenkama palankiausia pastojimui diena, ko priešingai, kaip tik nerekomenduojama Lietuvoje taikomose metodikose).
Kaip teigia prof. R.Winston knygoje „The essential fertility guide (2015), apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. k. in vitro fertilization – IVF) taikomas pernelyg dažnai. Nevaisingumo atveju jis tiesiog pateikiamas kaip standartas, tačiau „geresnė diagnostika ne tik leistų pritaikyti atitinkamus gydymo būdus, bet ir gydyti žymiai pigiau bei sėkmingiau“. Ketvirtadalis visų nevaisingumo atvejų, pagal Lietuvoje taikomas NGDM priskiriami neaiškios kilmės nevaisingumams. „Moterims, su neaiškios kilmės nevaisingumu ir gyvenančioms reguliarų lytinį gyvenimą be apsaugos nuo pastojimo ne mažiau kaip 2 metus (į juos gali būti įskaityti 1 metai iki nevaisingumo tyrimo pradžios), siūlykite pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje“ , rašoma Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikose. Kaip teigia P. Boyle ir prof. Stanford 2008 m. Amerikos šeimos medicinos žurnale paskelbtoje mokslinėje publikacijoje, kurioje jie įvertino NPT sėkmę Airijos bendrosios medicinos praktikoje, dauguma atvejų nevaisingumo kilmę galima nustatyti. Pasak mokslininkų, iš 1072 porų, kurios kreipėsi į Airijos NPT klinikas nuo 1998 m. vasario mėn. iki 2002 m. sausio mėn., 506-ioms (47,2 proc.) iš jų prieš tai IVF klinikose buvo diagnozuotas neaiškios kilmės nevaisingumas. Pritaikius šioms poroms NPT naudojamus diagnostikos metodus, tik 5 poroms diagnozė liko nepakitusi. Visoms likusioms buvo nustatytos tikrosios nevaisingumo priežastys ir pritaikytas atitinkamas gydymas. Dalis pacientų po gydymo sėkmingai susilaukė vaikučių. Gydant NPT sėkmė priklauso nuo daugelio dalykų, tame tarpe ir nuo to, ar prieš tai pacientams buvo taikyta PAB ar ne. Kaip teigia R. Winston: „Vienas dalykas yra aiškus įrodymas, jog po nesėkmingų IVF procedūrų natūraliai pastoja daugybė žmonių ir tai tik įrodo, jog IVF taikytas netikslingai”. Tai ko labiausiai reikia šiandien, tai išmintingų ir nešališkų patarimų apie geriausią veiksmų eigą, pirmiausiai, diagnozuojant ir ,antra, gydant nevaisingumą.