Aborto pasekmės

Atlikti tyrimai patvirtina, jog abortas padidina moters riziką susirgti krūties vėžiu. 2013 m. atlikta metaanalizė, kurioje analizuojami  duomenys paskelbti trijose tarptautinėse  duomenų bazėse („PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Wiley“) ir trijose Kinijos duomenų bazėse (CNKI, „WanFang“ ir „VIP“)  atskleidė jog  44% padidėjusią krūties vėžio riziką tarp moterų, kurios turėjo bent vieną dirbtinai sukeltą abortą. Santykinė rizika krūties vėžio rizika padidėjo iki 76% ir 89% toms, kurios patyrė  bent du ar tris abortus.

Pirmą kartą pastojusios moterys, dažnai svarsto apie abortą. Svarbu atkreipti dėmesį į moters pirmojo , iki pabaigos išnešioto, nėštumo apsauginį poveikį, kuris skatina krūties ląstelių brendimą. „Tarp moterų, kurios yra pagimdžiusios, didesnis pilno nėštumo skaičius buvo susijęs su statistiškai reikšmingu krūties vėžio rizikos sumažėjimu; rizika sumažėjo bent 14 % su  kiekvienu papildomu gimdymu, teigiama retrospektyviniame multicentriniame tyrime .

M. Gissler su bendraautoriais išanalizavo Suomijos nacionalinio sveikatos ir gerbūvio tyrimų ir vystymo centras visų fertilaus amžiaus moterų (15–49), kurios 12 mėn. laikotarpyje iki jų mirties buvo nėščios,  mirčių priežastis nuo 1987 iki 1994 m.  Iš viso nustatyta 281 mirtis, susijusi su nėštumu, iš kurių 78 įvyko per 42 dienas nuo nėštumo pabaigos. Su nėštumu susijęs mirtingumas buvo 41,4  atvejai 100 000 registruotų nėštumų. Mirtingumo rizika  po gimdymo  buvo žymiai mažesnė nei tų moterų, kurių nėštumas buvo nutrauktas.  Po aborto mirtingumo rizika padidėjo dėl nelaimingų atsitikimų, savižudybių ir žmogžudysčių. Žr. lentelę

2025 m. Journal of Psychiatrics Research numeryje publikuotas tyrimas  Induced abortion and implications for long-term mental health: a cohort study of 1.2 million pregnancies („Dirbtinis abortas ir jo pasekmės ilgalaikei psichinei sveikatai: 1,2 milijono nėštumo atvejų kohortinis tyrimas” ), kurio rezultatai stulbinantys. Mokslininkų grupė atlikusi tyrimą teigia, jog „ryšys tarp dirbtinio aborto ir ilgalaikės psichinės sveikatos nėra aiškus. Mes vertinome, ar dirbtinis abortas yra susijęs su padidėjusiu ilgalaikės psichinės sveikatos hospitalizacijos rizika.  Mes atlikome retrospektyvinį kohortinį tyrimą, apimantį 28 721 dirbtinį abortą ir 1 228 807 gimimus Kvebeko (Kanada) ligoninėse nuo 2006 iki 2022 m. Buvo lyginamos dirbtinio aborto pasekmės  su  nėštumais, kurių baigtis nebuvo abortas.  Buvo stebimos pacientės iki 17 metų po nėštumo pabaigos, siekiant nustatyti hospitalizacijos dėl psichikos sveikatos priežasčių atvejus. Apskaičiavome rizikos santykį (HR) ir 95 % pasikliautinojo intervalą (CI) tarp dirbtinio aborto ir hospitalizacijos dėl psichinės sveikatos sutrikimų, atsižvelgdami į nėštumo charakteristikas.  Hospitalizacijos dėl psichinės sveikatos sutrikimų dažnis po dirbtinių abortų buvo didesnis nei po kitų nėštumų (104,0 v.s 42,0 -10 000 asmenų per metus). Abortas buvo susijęs su hospitalizavimu dėl psichikos sutrikimų (HR 1,81, 95 % CI 1,72–1,90), medžiagų vartojimo sutrikimų (HR 2,57, 95 % CI 2,41–2,75) ir savižudybės bandymų (HR 2,16, 95 % CI 1,91–2,43), palyginti su kitais nėštumais. Ryšys buvo stipresnis pacientėms, kurios turėjo anksčiau diagnozuotą psichinę ligą arba aborto metu buvo jaunesnės nei 25 metų. Abortas buvo stipriai susijęs su hospitalizavimu dėl psichinės sveikatos per penkerius metus, tačiau rizika laikui bėgant mažėjo. Išvada: Dirbtinis abortas yra susijęs su padidėjusia hospitalizavimo dėl psichinės sveikatos rizika ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau šis ryšys silpnėja laikui bėgant.”

P.K. Coleman atliktoje sisteminėje studijoje “Abortion and mental health: quantitative synthesis”, kurioje ji išanalizavo patirto aborto ir psichinių negalavimų sąsajų tyrimus publikuotu mokslinėje spaudoje nuo 1995–2009 (pagal metodologiškai išskirtus kriterijus tyrimui atrinkti atrinkti 22 studijos, 36 poveikio rodikliai ir 877 181 dalyvė iš kurių 163 831 patyrė abortą).Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką, ir įrodyta, kad beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo susijusios su abortu. Apibendrindama atliktą tyrimą, P.K. Coleman pateikia išvadą, kad „ši apžvalga pateikia didžiausią pasaulio literatūroje turimą kiekybinį abortų keliamo psichinės sveikatos rizikos įvertinimą. Keldami abejones dėl tradicinių apžvalgų išvadų, rezultatai atskleidė, kad po abortų psichinės sveikatos problemų rizika padidėja nuo vidutinio iki labai didelio. Remiantis įrodymais pagrįstos medicinos principais, ši informacija turėtų būti naudojama  teikiant abortų paslaugas”.

Amerikos psichologų asociacijos (2008 m.) „Psichinės sveikatos ir abortų darbo grupės (TFMHA)“ ataskaitoje daroma išvada, jog„akivaizdu, kad kai kurios moterys po nėštumo nutraukimo patiria liūdesį, sielvartą ir netekties jausmą, o kai kurios patiria klinikinės reikšmės sutrikimus, įskaitant depresiją ir nerimą. Kaip teigia David  Reardon straipsnyje „Abortų ir psichinės sveikatos kontroversija”, APA psichinės sveikatos ir abortų darbo grupė nustatė mažiausiai 15 rizikos veiksnių, didinančių neigiamų reakcijų riziką po aborto. Šiame straipsnyje D. Reardon pateikia kiekvieno TFMHA nurodytų rizikos veiksnio pasireiškimo dažnio intervalus.

Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje  metaanalizėje pątvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25–27 %. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51–62 %.

2013 m. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys, kurios yra pasirinko abortus, yra daugiau nei dvigubai labiau linkusios pagimdyti labai neišnešiotą kūdikį (26 nėštumo savaitės). Rizika buvo 71 % didesnė 28 nėštumo savaitę ir 45 % didesnė 32 savaitę.

Priešlaikinis gimdymas kelia rimtą pavojų kūdikio sveikatai. Kūdikiai, gimę iki 37 nėštumo savaitės, turi daug mažesnę tikimybę išgyventi iki suaugystės.  Tie, kurie išgyvena, turi didelę riziką susirgti rimtomis negaliomis, įskaitant cerebrinį paralyžių, intelekto sutrikimus, psichologinės raidos sutrikimus ir autizmą.